• Meniu
  • Kategorijos
  • Virtuvės kėdės 'mix & match' stiliumi


    Man visada patiko skirtingų formų kėdės. Ypatingai, kai jos stovi prie vieno stalo ir įgauna mix & match išvaizdą. Na žinote, visos skirtingos, bet tuo pačiu derančios tarpusavyje. Mūsų virtuvėje stūkso didžiulis stalas ir suolas, o šalia kažkada buvo dar ir penkios kėdės. Visos skirtingų spalvų. Laikui bėgant pamatėme, kad mums reikia tik trijų. Pasilikome labiausiai patikusias. Užklupus svečiams, turime keletą taburečių, kurios užsimauna viena ant kitos, kas labai patogu turint mažai vietos. Visos kėdės iš sendaikčių. Tad po kelerių metų pastovaus naudojimo jos paprasčiausiai išklebo ir apsidaužė dažai.
    Pradėjus derinti spalvų paletę ant virtuvės sienos, lentynose, perėjau ir prie kėdžių. Sutariau su vyru, kad jis suklijuos kėdes, o aš jas atnaujinsiu perdažydama.
    Kol jos dar buvo spalvotos, minkštąsias dalis aptraukiau specialiu, itin atspariu, audiniu baldams. Teko keletą kartų keisti kėdžių išvaizdą, kol galiausiai nusprendžiau perdažyti visas vienodai. Norėjau, kad pradinės spalvos, kurias stipriai pašiaušus su švitriniu popieriumi, išlįstų iš po baltų dažų sluoksnio. Tokiu būdu visoms suteikiau sendinimo efektą. Dabar galiu nesibaiminti, kad apsidaužius kėdėms matysis įbrėžimo žymė.
    Šis virtuvės kampelis yra tuo pačiu ir mūsų svetainė. Tad šiai poilsio zonai reikėjo įnešti jaukumo. Iš pradžių ant suolo norėjau pasiūti nuimamą paminkštinimą iš skirtingos spalvos audinio, bet to paties  kaip ir aptrauktos kėdės. Tačiau nusprendžiau pamėtyti dekoratyvinių pagalvėlių, mestelti vilnonį pledą, o atėjus šventiniam laikotarpiui ir dirbtinio kailio kilimėlį. Tekstilė suteikia gaivumo ir šilumos. Tame tarpe ir po stalu patiestas vintažinis kilimas. Manau suolas atrodo nebe toks plikas, o visa valgomojo zonos erdvė įgavo išbaigtumo ir minkštumo.  Belieka tik įsipatoginti :)

    xoxo Akvilė


    Man visada patiko skirtingų formų kėdės. Ypatingai, kai jos stovi prie vieno stalo ir įgauna mix & match išvaizdą. Na žinote, visos skirtingos, bet tuo pačiu derančios tarpusavyje. Mūsų virtuvėje stūkso didžiulis stalas ir suolas, o šalia kažkada buvo dar ir penkios kėdės. Visos skirtingų spalvų. Laikui bėgant pamatėme, kad mums reikia tik trijų. Pasilikome labiausiai patikusias. Užklupus svečiams, turime keletą taburečių, kurios užsimauna viena ant kitos, kas labai patogu turint mažai vietos. Visos kėdės iš sendaikčių. Tad po kelerių metų pastovaus naudojimo jos paprasčiausiai išklebo ir apsidaužė dažai.
    Pradėjus derinti spalvų paletę ant virtuvės sienos, lentynose, perėjau ir prie kėdžių. Sutariau su vyru, kad jis suklijuos kėdes, o aš jas atnaujinsiu perdažydama.
    Kol jos dar buvo spalvotos, minkštąsias dalis aptraukiau specialiu, itin atspariu, audiniu baldams. Teko keletą kartų keisti kėdžių išvaizdą, kol galiausiai nusprendžiau perdažyti visas vienodai. Norėjau, kad pradinės spalvos, kurias stipriai pašiaušus su švitriniu popieriumi, išlįstų iš po baltų dažų sluoksnio. Tokiu būdu visoms suteikiau sendinimo efektą. Dabar galiu nesibaiminti, kad apsidaužius kėdėms matysis įbrėžimo žymė.
    Šis virtuvės kampelis yra tuo pačiu ir mūsų svetainė. Tad šiai poilsio zonai reikėjo įnešti jaukumo. Iš pradžių ant suolo norėjau pasiūti nuimamą paminkštinimą iš skirtingos spalvos audinio, bet to paties  kaip ir aptrauktos kėdės. Tačiau nusprendžiau pamėtyti dekoratyvinių pagalvėlių, mestelti vilnonį pledą, o atėjus šventiniam laikotarpiui ir dirbtinio kailio kilimėlį. Tekstilė suteikia gaivumo ir šilumos. Tame tarpe ir po stalu patiestas vintažinis kilimas. Manau suolas atrodo nebe toks plikas, o visa valgomojo zonos erdvė įgavo išbaigtumo ir minkštumo.  Belieka tik įsipatoginti :)

    xoxo Akvilė

    . 06 November 2018 .

    No comments

    Post a Comment